Šiai girai tinka bet kokios arbatinės ar prieskoninės žolelės – čiobreliai, raudonėliai, jonažolės, kraujažolės, liepžiedžiai ar žolių mišinys. Kadangi rūgimas tik sustiprina vaistines žolių savybes, aš visada siūlau moterims geriau naudoti žolių mišinį. Bet jei gydotės kažkokia vaistažole – galite raugti girą vien tik iš jos.
Vanduo turi būti iš šulinio, šaltinio ar nusistovėjęs čiaupo vanduo. Drungname vandenyje išmaišome cukrų arba medų, juo užpilame į stiklainį sudėtas smulkintas arba nesmulkintas ką tik nuskintas žoleles. Stiklainį aprišame orui pralaidžia audinio skiaute ir pastatome šiltoje vietoje. Kuo dažniau pamaišome. Ant žolelių esančios laukinės mielės greitai pradeda daugintis ir skystis suputoja. Paragaujame, ir, jei skonis mums tinka, nukošiame žoles, o girą išpilstome į butelius. Jei norime rūgštesnės – leidžiame dar parūgti. Išpilstytą girą paliekame 2–8 val. pastovėti kambario temperatūroje, kad dar parūgtų ir atsirastų burbuliukai. Vėliau dedame į šaldytuvą. Kaip jau minėjau, geriau yra pilstyti į plastikinius butelius, kad galėtume patikrinti, ar ne per daug burbulų atsirado – antraip buteliai gali sprogti.
