A. Dzeranova: mano laimė – ne piniguose, o kokybiškas gyvenimas
“Jei kas anksčiau būtų pasakęs, kad ateityje turėsiu sveiko maisto kepyklėlę, tuo nė už ką nebūčiau patikėjusi”, – sako Agnė Dzeranova, advokatės krėslą iškeitusi į duonos krosnį. Gimus vaikams, jos šeima ėmė skirti daugiau dėmesio, kad visi maitintųsi kuo sveikiau.
Be duonos – nė žingsnio
Pabaigusi studijas – Mykolo Romerio universitete įgijo teisės bakalaurą – Agnė įsidarbino advokato padėjėja, planavo tapti advokate. Tačiau netrukus ištekėjo. Vyrą Alaną, profesionalų sportininką, tuo metu pakvietė žaisti Danijos “Sisu CPH” krepšinio komanda, ir sutuoktiniai išvyko gyventi į Kopenhagą.
Po poros metų moteris pastojo ir gimdyti bei auginti vaiką norėjo Lietuvoje, netrukus grįžo į Vilnių. Gimė sūnus, o dabar šeimoje jau trijulė – sutuoktiniai susilaukė ir dviejų dukrų. Sūnui šiemet suėjo 10 metų. Beveik tiek laiko šeima nebeperka duonos – Agnė ją kepa pati.
“Net nepastebėjau, kaip duonos kepimas namie išaugo į verslą. Mano, amžinąjį atilsį tėtis buvo didelis duonos mėgėjas – be jos nevalgydavo nieko, net cepelinų. Likimas pašmaikštavo ir vyrą skyrė tokį patį”, – juokauja Agnė.
Gimus pirmajam vaikui, Agnė kartą išvyko pasisvečiuoti pas mamą, vyrui paliko visokio maisto, tačiau duonos tąkart nupirkti pamiršo. “Kilo kone konfliktas – kaip tokį jam svarbų produktą pamiršau. Iš mamos tada atsivežiau jos keptos duonos, taip pat – ir raugo, įteikiau vyrui kaip dovaną kartu su atviruku, ant kurio užrašiau, kad duonos mūsų namuose nuo šiol niekada nebetrūks”, – prisimena A.Dzeranova.
Taip ji pradėjo kepti duoną, eksperimentavo su įvairiais receptais. Paragavę Agnės kūrinių, iškepti duonos prašė ir draugai, draugų draugai, net nepažįstami žmonės. O kai namų orkaitės ėmė nebeužtekti, suprato, kad reikia ieškoti patalpų ir atidaryti kepyklėlę. Tad “Agnės duonelė” gimė tik dėl aplinkinių prašymų iškepti skanios duonos.
Kepti – malonumas
Agnė pasakoja, kad vaikystėje, kaip ir dauguma mergaičių, mėgo gaminti – žinoma, kiek likdavo laiko po visų kitų veiklų. Su sese net turėjo susitarimą, kad sesuo tvarko kambarius, o Agnė padeda mamai virtuvėje. Tą pomėgį gaminti ji ir paveldėjo iš mamos, kuri iki šiol mielai kepa, laisvalaikiu žiūri laidas apie maistą ir eksperimentuoja.
Anot A.Dzeranovos, nors dauguma nebandžiusiųjų įsivaizduoja priešingai, duoną kepti tikrai nesunku – kiekvienas tai gali, tik reikia noro, laiko ir pastovumo. Pastarasis dažniausiai ir pakiša koją, nes duonos raugas neatnaujintas gali stovėti iki dviejų savaičių, tad ne visiems pavyksta jį išsaugoti.
Agnė tikina, kad nuo pat pirmų dienų mėgaujasi pačiu duonos kepimo procesu, o svarbiausia – turi laiko šeimai ir tokiam gyvenimui, kokio nori. O nori ji laiko su šeima ir gerų santykių, laiko sportui, geram maistui, geram miegui ir kuo mažiau streso! “Mano laimė – ne piniguose, o kokybiškas gyvenimas”, – sako Agnė.
Vis dėlto, kai duonos kepimas jai tapo ir darbu, tikrai buvo akimirkų, kai galvojo viską mesti, nes nebeturėjo normalių rytų ir vakarų su šeima – tešlą duonai minkydavo vakarais, prieš miegą, o kepdavo anksti ryte.
“Tada daug tos duonos pati vežiodavau – iki pat nėštumo pabaigos ir su mažyliais mašinoje. Bet man patiko geros energijos mainai, o šilti žmonių atsiliepimai užaugindavo sparnus iš naujo”, – sako kepyklėlės šeimininkė.
Dabar, kai mažajai treji ir ji jau eina į darželį, mama turi daugiau laiko. Ir nors ne pats geriausias metas naujiems verslams, bet Agnė linkusi klausyti širdies ir moteriškos intuicijos. Tad ryžosi atidaryti kavinukę Vilniaus širdyje, prie Arkikatedros. Ten bus labai jauki aplinka ir sveikesnis maistas, planuojama organizuoti šviečiamąsias paskaitas mažoms grupėms mitybos, sąmoningumo, santykių temomis.
Maistas turi duoti naudos
“Mano pagrindinis tikslas, kad žmonės iš maisto gautų kuo daugiau naudos ir kuo mažiau tuščių kalorijų, – sako A.Dzeranova. – Stengiamės ir į saldumynus įdėti kažko maistingo. Gaminame veganiškus ledus be laktozės ir su minimaliu kiekiu cukraus – daugiausia saldiname agavų sirupu ir bananais. Duoną kepame su raugu iš viso grūdo miltų, taip pat turime pasirinkimą vengiantiems glitimo ir angliavandenių, besilaikantiems ketogeninės mitybos. Norime, kad naudojami produktai išlaikytų kuo daugiau maistingųjų medžiagų.
Dzeranovų šeimoje taip pat laikomasi sveikos mitybos principų. “Šiais laikais tiek daug informacijos apie sveiką mitybą, kad labiau reikia ne mokytis, o atsirinkti informaciją, – sako moteris. – Sveikos mitybos tema daugiau domisi Alanas, kuris dabar yra sveikos gyvensenos ir sporto treneris. Jis skaito mokslinius straipsnius, klauso specialistų paskaitų, jam labai įdomu sužinoti apie fiziologinius procesus – ko reikia, kad kūnas funkcionuotų tinkamai, kad vaikai augtų sveiki. O aš džiaugiuosi gaudama iš jo informaciją, kuria pasitikiu ir vadovaujuosi.”
Tad Agnė stengiasi, kad iš maisto organizmas gautų pakankamai baltymų, nesočiųjų riebalų, sudėtinių angliavandenių, skaidulų.
“Nors stengiamės valgyti namie gamintą, sveikesnį maistą, vengiame greitojo maisto, bet nesame išprotėję dėl sveiko maisto – tiesiog stengiamės valgyti protingai, – teigia Agnė. – Kartais vaikams leidžiame suvalgyti ir keptų bulvyčių, ir ledų. Nejaučiame kaltės suvalgydami ką nors mažiau maistingo, tačiau stengiamės, kad tai vyktų kuo rečiau.”
Atsakomybė už vaikų sveikatą
Sveikos mitybos principai į Agnės šeimos gyvenimą atėjo gimus vaikams ir suvokus atsakomybę už jų sveikatą. Tada sutuoktiniai pradėjo sau ir vaikams formuoti sveikos gyvensenos įpročius, tokius kaip vandens gėrimas ar kasdienis aktyvumas.
Tačiau ne viskas yra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – toli gražu ne viską, ką tėvai siūlo, vaikai valgo. Anot Agnės, visi trys turi kažkokią ragavimo baimę, kurios niekaip nepavyksta atsikratyti.
Todėl mamai reikia gerokai pasukti galvą, kaip praturtinti vaikų mitybą. Dažniausiai dauguma gerų dalykų būna paslėpti trintuose kokteiliuose, į košes paslapčia įpilama linų sėmenų, kanapių ar kitokio aliejaus. Dažnai gamindama patiekalus moteris naudoja sėlenas, probiotinį raugą, kotletukuose, blynuose paslepia tarkuotas daržoves ir pan.
“Stengiamės pirkti naminiuose ūkiuose užaugintą produkciją. Namuose neturime batono, koldūnų, dešrelių, valgome labai mažai bulvių, vengiame gazuotų gėrimų, sulčių – dažniausiai geriame vandenį. Pagrindinis saldumynas – juodasis šokoladas, kuriame yra ne mažiau nei 72 proc. kakavos, riešutų sviestas”, – apie šeimos mitybą pasakoja A.Dzeranova.
Kai kas nors šeimoje suserga, nepuolama gerti vaistų, o tris dienas leidžiama organizmui kovoti pačiam geriant daug skysčių. Dažniausiai daugiau dienų ir neprireikia, nes sergama šeimoje retai ir lengvai.
Kitas labai svarbus sveikos gyvensenos dalykas – miegas. Stengiamasi, kad vaikai 22 val., o mokslo metais ir dar anksčiau, jau gulėtų lovose, o ir patys tėvai dažniausiai gula tuo pačiu metu arba iki 23 val.
Visa šeima stengiasi kuo daugiau būti gryname ore, gauti vitamino D iš saulės, judėti, nerengti vaikų per šiltais drabužiais, leisti vaikams lakstyti basomis ir laisvai tyrinėti pasaulį.