A. Petronienė: dalijuosi savo kelione per maisto pasaulį

Mėgstantiems skaniai pavalgyti sveikas gyvenimo būdas ir skanus maistas dažnai atrodo nesuderinami dalykai. Tačiau tinklaraštininkė Aušra Petronienė, besidalijanti sveiko maisto idėjomis ir receptais, įsitikinusi bei kitiems mėgina parodyti, kad jis gali būti skanus, estetiškas, suteikiantis energijos ir lengvumo.

Staigios permainos

A.Petronienė juokauja, kad jos meilė maistui gimė labai seniai ir buvo tokia stipri, kad vienu momentu buvo net nebesmagu, kokia tapo putlutė.

“Valgydavau daug pusfabrikačių, bandelių, saldumynų, ir nors itin lieknas kūnas nebuvo mano svajonė, ėmė nebepatikti tai, ką matau veidrodyje. Tiesa, neturėjau antsvorio – tiesiog nusprendžiau, kad kokių 5 kg reikėtų atsikratyti”, – pasakoja Aušra.

Kaip ir daugelis, prisiskaičiusi apie įvairiausias dietas, savarankiškai mėgino jų laikytis, bet jos tiesiog neprilipdavo – kelias dienas pavalgiusi pagal tuos planus, viską mesdavo. Nepadėjo nei badavimas, nei sportas.

“Aš – mėgstantis gerai pavalgyti žmogus, tad man buvo svarbu valgyti, – prisipažįsta pašnekovė. – Galiausiai supratau, kad reikia atrasti tai, kas man tinka. Kitaip sakant – rasti savą kelią mažesnio svorio link. O svarbiausia – tokį kelią, kuris nebūtų kančia.”

Pradėjo gaminti, nors nelabai ir mokėjo. Mokėsi žiūrėdama įvairias kulinarijos laidas, įrašus internete, skaitydavo žurnalus, sekdavo tinklaraštininkus, analizuodavo jų receptus. Mokėsi derinti maisto produktus, atsirinkti, ką geriausia valgyti ir kuriuo dienos metu, ką valgyti, kad neaugtų nepageidaujamas svoris. Ir labai nustebo atradusi tiek daug sveikų patiekalų idėjų.

Procesas nebuvo lengvas – juk reikėjo ne tik išmokti gaminti, bet ir suprasti, kokius produktus vartoti. Tarkime, nuėjus į parduotuvę atsirinkti, ką reikia pirkti. “Iki susirūpinant savo mityba mano šaldytuve nebūdavo daržovių – aš jų tiesiog nevalgydavau. Pradėjusi pati gaminti, ėmiau parduotuvėse pažindintis su daržovėmis, skaityti maisto produktų etiketes, žiūrėti, kad nebūtų nereikalingų priedų. Taip ir mokiausi, bandžiau atrasti, kas tas sveikas maistas.”

Tuo metu Londone gyvenusi Aušra kavinėse vietoje vietiniams įprasto maisto stengdavosi rinktis tai, kas jai atrodė sveikiau – vištieną ar salotų. Į darbą pradėjo neštis namuose pasigaminto maisto dėžutę, ir tai greitai tapo įpročiu. Draugams, kolegoms kartais kildavo klausimų, ko ji čia išsidirbinėja, bet po kurio laiko visi priprato.

“Savo pastangų rezultatą pajutau gana greitai, kadangi mitybos pokytis buvo staigus ir drastiškas: vieną dieną valgai pusfabrikačius ir bandeles, o kitą dieną pradedi valgyti vien tik sveikai, tad lieknėti pradėjau gana greitai, – prisimena Aušra. – Iš pradžių pasijuto lengvumas, nes kai valgai visokį nesveiką maistą, tikrai nesijauti kaip pūkelis. Tas lengvumas atėjo po kelių dienų, o svoris pradėjo po truputį kristi po kelių savaičių. Labiausiai tas lengvumo jausmas ir užkabino. Man tai patiko, nesijaučiau kažkaip labai save varžanti – tiesiog atradau naujus mėgstamus produktus, ir tiek. Laikui bėgant maitintis sveikai tapo įpročiu.”

Tapo gyvenimo būdu

Pradėjusi nuo paprastų patiekalų – avižinės košės, vištienos, daržovių – ir supratusi pagrindinius sveikatai palankesnės mitybos principus, A.Petronienė ėmėsi ir sudėtingesnių patiekalų. Pagaminusi kažką įdomesnio, dalydavosi receptais su draugais.

Po kurio laiko sugalvojo, kad reikia sukurti savo interneto puslapį, kad turėtų receptų bazę – atsiverti, pasižiūri ir nusprendi, ką nori gaminti. Taip gimė interneto dienoraštis “Skaniai ir sveikai”, o vėliau, kai atsirado sekėjų, viskas išsivystė ir į rimtesnį tinklaraštį.

“Taip ir prasidėjo mano kelionė į sveiko maisto pasaulį: netikėtai pradėjau – patiko, ir jau ketvirti metai intensyviai gaminu sau ir šeimai, dalijuosi savo patirtimi su tais, kam tai įdomu, – sako Aušra. – Aš nesudarau mitybos planų, nepatariu, nieko neperšu ir nesakau, kad tą ar aną būtinai turi valgyti, – tiesiog dalijuosi savo kelione per maisto pasaulį. Jei kažkam kažkas pasirodo priimtina – džiugu.”

Tinklaraščiui ji viską daro pati – pagamina, nufotografuoja, aprašo. Tik juokiasi, kad dažniausiai būna taip: kol viską padaro, valgyti tenka jau atšalusį maistą. Ir Aušros vyrui dažnai tenka valgyti atvėsusius, nufotografuotus patiekalus. Jis prie sveikatai palankesnio maisto taip pat po truputį priprato – pats negamina, tad tenka valgyti tai, kas paruošta, bet į sveikus užkandžius vis dar žiūri įtariai.

Tiesa, Aušra pastaruoju metu tikrai nebegali pasakyti, kad griežtai laikosi sveikos mitybos, nes neseniai tapo mama – nėštumas buvo nelengvas, tad visiškai nesinorėjo gaminti, o ir besilaukdama leido sau valgyti tai, ko tuo metu norėjosi.

Dabar, augindama kūdikį, ne visada spėja kažką pagaminti ar laiku pavalgyti, tačiau po truputį stengiasi grįžti į vėžes – sekmadieniais susidaryti valgymo planą visai savaitei, nusipirkti produktus ir, kai turi laiko, pasiruošti toms dienoms, jei nebūtų laiko gaminti.

Anot Aušros, planuoti savaitei į priekį labai patogu – nereikia atsidarius šaldytuvą galvoti, ką čia pasigaminus. Tai labai palengvina gyvenimą. Jeigu norai pasikeičia, taip pat ne problema – tiesiog sukeiti savaitės dienas valgiaraštyje. Be to, toks planavimas padeda maitintis tvarkingiau.

“Dar prieš nėštumą darbo dienomis stengdavausi griežtai laikytis valgiaraščio ir sveikos mitybos principų, o savaitgaliais leisdavau sau atsipalaiduoti – kartais keliaudavome pavalgyti į miestą ar užsisakydavome kokio maisto į namus, – pasakoja Aušra. – Nemėgstu labai griežto varžymo – manau, kad visur gyvenime turi būti pusiausvyra. Aišku, ir atsipalaidavimo dienomis stengdavausi labai nesveiko maisto nesirinkti. Tiesą sakant, kai kurį laiką maitiniesi sveikai, to nesveiko maisto natūraliai nebesinori. O net ir suvalgiusi kažką nelabai sveiko savęs negraužiu – manau, jei 80 proc. jūsų mitybos sudaro sveikas maistas, tai tie 20 proc. didelės įtakos neturės. Tad jei kartais norisi pasilepinti, vadinasi, reikia.”

Įsiklausykite į savo kūną

“Keista, kad žmonės įsivaizduoja, jog sveikas maistas negali būti skanus. Bent jau man jis skanus. Arba čia man taip pavyksta pagaminti, – sako A.Petronienė. – Mano manymu, visas natūralus maistas be kažkokių dirbtinių priedų yra sveikas – tiesiog iš tų pavienių produktų turi pasigaminti skanų patiekalą.”

Ruošdama patiekalą Aušra kartais įdeda kokių neįprastų priedų – gabalėlį saliamio, riebios žuvies ar pan. Būna, kad sulaukia tinklaraščio skaitytojų pastabų, kad įdėjo kažką, kas yra nesveika. Tačiau ji tiki, kad, įdėjęs kažką galbūt mažiau palankaus patiekalui pagardinti, tikrai nepadarysi to patiekalo nesveiko. Aušros manymu, nereikėtų pulti į kraštutinumus, visur turi būti pusiausvyra.

Suprantama, kad ruoštas garuose ar troškintas maistas yra sveikesnis už keptą, tačiau tinklaraštininkė mano, jog viskas priklauso nuo to, ką tu kepi, kaip kepi ir ant ko kepi. Gruzdinti, perkepti dideliame riebalų kiekyje kepti negerai, bet jei kažką tik lengvai apkepini, naudoji kokybišką aliejų ar kitus riebalus, tai nėra blogai.

“Mano manymu, didžiausias blogis yra nekokybiški produktai, – sako Aušra. – Aš stengiuosi rinktis geriausios sudėties ir geriausios kokybės produktus, nepirkti pusfabrikačių. O nusipirkus kokybiškų produktų, labai svarbu jų nesugadinti.

“Jeigu žmogus nori maitintis sveikai, tačiau jam nepavyksta, A.Petronienės manymu, jis kažką daro ne taip. Galbūt laikosi per daug griežtų dietų, galbūt dar neatrado savo kelio – vienam reikia griežto mitybos plano, o kitam toks mitybos principas visiškai netinka. Tad svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną, valgyti tai, kas labiau traukia, bet ieškoti sveikatai palankesnių sprendimų, atsižvelgti į mitybos piramidę ir gerti daug vandens.